Dar 1839 m. prancūzų mokslininkas Becqurel atrado, kad šviesa gali daryti potencialius skirtumus tarp skirtingų puslaidininkinių medžiagų dalių. Šis reiškinys buvo žinomas kaip fotogeneruojančio volto efektas arba trumpiau „fotovoltinis efektas“. 1954 m. amerikiečių mokslininkai Chapinas ir Piersonas JAV Bell Laboratory pirmą kartą pagamino praktiškus monokristalinius silicio saulės elementus – saulės energijos pavertimo elektros energija praktinę fotovoltinės energijos gamybos technologiją.

Nuo 1970-ųjų, vystantis moderniai pramonei, pasaulinė energijos krizė ir oro tarša tapo vis ryškesnė. Tradicinio kuro energija kiekvieną dieną mažėja, todėl aplinkai daroma vis didesnė žala. Tuo pačiu metu apie 2 milijardai žmonių pasaulyje neturi normalios energijos tiekimo. Šiuo metu visas pasaulis pasuko į atsinaujinančią energiją, tikėdamasis, kad atsinaujinanti energija gali pakeisti žmonių energetinę struktūrą ir išlaikyti ilgalaikę-tvarią plėtrą.
Saulės energija tapo žmonių dėmesio centre dėl savo unikalių pranašumų, kas sekundę pasiekianti žemės energiją net 800 000 KWH, jei žemės paviršiuje 0,1% saulės energijos į elektros energiją, perskaičiavimo koeficientas 5%, metinė energijos gamyba gali siekti 5,6 × 1012 KWH, tai prilygsta 40 kartų energijos suvartojimui pasaulyje. Būtent dėl šių unikalių saulės energijos pranašumų po devintojo dešimtmečio saulės elementų įvairovė didėja, jų taikymo sritis vis platesnė, o rinkos mastas palaipsniui plečiasi.

Po 1990-ųjų fotovoltinės energijos gamyba sparčiai vystėsi. Iki 2006 m. pasaulyje buvo pastatyta daugiau nei 10 megavatų fotovoltinės energijos gamybos sistemų ir 6 megavatų į tinklą sujungtos fotovoltinės elektrinės. JAV yra pirmoji šalis, suformulavusi fotovoltinės energijos gamybos plėtros planą. 1997 metais buvo pasiūlytas projektas „Milijonas stogų“. Japonija pradėjo naują saulės spindulių programą 1992 m. Iki 2003 m. Japonija pagamino 50 % pasaulio PV modulių, o keturi iš 10 geriausių pasaulio gamintojų buvo Japonijoje. Naujasis Vokietijos Atsinaujinančios energijos įstatymas reglamentuoja{14}}fotovoltinės energijos gamybos tarifą, o tai labai skatina fotovoltinės energijos rinkos ir pramonės plėtrą, todėl Vokietija tapo šalimi, sparčiausiai plėtojančia fotovoltinės energijos gamybą pasaulyje po Japonijos. Šveicarija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Suomija ir kitos šalys taip pat parengė fotovoltinės plėtros planus ir daug investavo į technologijų plėtrą ir spartesnę industrializaciją.
